žaninti

מãninti, -ina, -ino Krt žr. žanyti. | refl. Kl: Anuodu surokavusiu nė katras nežaninties Plt. ^ Vyriškas kol puokų svarą ledu pavelka, tol vis mislija žãninties (juok.) Plt. ║ tr. prk. jungti: Kekės žaninamosios, su žiedais kiaušėtais P.